Enciklopedia - Germa E

E:

Zanore mbi tė cilėn mbahet zakonisht isoja nė kėngėt iso-polifonike tė Shqipėrisė sė Jugut.

Ekspedita folklorike shqiptaro-gjermane:

Ekspeditė kėrkimore shkencore nė fushėn e folklorit shqiptar.
Enci. Njė ndėr interesimet mė tė mėdha tė studiuesve tė huaj pėr folklorin muzikor shqiptar zė fill me ekspeditėn shqiptaro-gjermane, e kryer nga muaji Maj deri nė Gusht tė vitit 1957. Kjo ekspeditė u realizua si njė ndėrmarrje e pėrbashkėt mes Akademisė sė Shkencave Gjermane nė Berlin (Instituti pėr Folklorin Gjerman) dhe  Ministrisė sė Kulturės sė Shqipėrisė. Intenerari i ekspeditės ishte si mė poshtė: ekspedita filloi punėn nė zonėn e liqenit tė Ohrit, pastaj nė Mokėr, nė rrethin e Pogradecit dhe tė Korēės, nė Kolonjė e Leskovik, Pėrmet, Kėlcyrė, Gjirokastėr, Sarandė (Borsh dhe Himarė), nė Dukat tė Vlorės, nė malėsinė e Kurveleshit, nė Myzeqe dhe Mallakastėr, nė Fier, Berat, Lushnjė dhe Skrapar. Anėtarėt shqiptarė tė ekspeditės ishin Albert Paparisto dhe Ramadan Sokoli. Anėtarėt gjermanė ishin gjuhėtari Wilfried Fiedler, tekniku Johanes Kyritz dhe etnomuzikologu Erich Stocckman. Materialet muzikore tė regjistruara gjenden nė arkivat gjermane.

Ekspedita foklorike e Universitetit tė Harvardit:

Ekspeditė kėrkimore shkencore nė fushėn e folklorit shqiptar.
Enci. Ekspeditė folklorike e kryer nga ana e Universitetit tė Harvardit nė vitet 1933-1934 nė Novipazar. Ekspedita pėrbėhej nga Milman Peri dhe Albert Lord. Interesi ynė lidhet me faktin se katėr nga pesė rapsodėt e shfrytėzuar pėr kėrkime dhe mbledhje folklorike ishin me origjinė shqiptare. Rapsodėt ishin: Sali Uglanini, Xhemal Zogiqi (Zogu), Sulejman Makiqi dhe Ali Fulanini. Rapsodi i pestė ishte nga Hecegovina me emrin Sulejman Fortiqi. Me materialet e mbledhura prej tyre, nė vitet 1953-54 u botuan dy vėllime folklorike. Nė fillim tė teksteve tė ē’do rapsodi janė vendosur tė dhėnat rreth jetės dhe origjinės sė tyre.

Lit: “Serbocroatian heroic songs”, Volume I, Beograd & Cambridge 1954; “Srpskohorvatske junacke pjesme”, Knjiga II, Beograd i Kembrixh, 1953 etj.

Elenica:

Kėngė dhe rituale fėmijėsh.
Enci. Me kėtė emėr e gjejmė tė pėrdorur nė rrethin e Kukėsit.

E marrin pas:

Sinonim i fjalės marrėsi.
Enci. Zėri i parė i kėngės iso-polifonike jugore. Me kėtė emėr e gjejmė tė pėrdorur nė Elbasan.

Epevent:

Nelogjizėm i krijuar nga Ismail Kadare nė veprėn e tij letrare.
Enci. Epevent nėnkupton “ep”-in me lahutė (rapsodinė me lahutė-shėnimi ynė) qė luhet nė njė ēast tė caktuar nga lahutari popullor.

Epirote:

Fjalė e praktikės muzikore popullore.
Enci. Epirote nėnkupton faktin se melodia me vegla ose kėnga popullore e ka origjinėn e saj nga Epiri.

Lit: Mid’hat Frashėri “Ēėshtja e Epirit”, Tiranė 1998; Thycydides (460?-40? B.C), “The Peloponesian War”, 2 vol. University of Michigan Press 1959;  Strabo, (63BC-AD 19), “The nations of Epirus are Pelasgic” tek “The geography of Strabo”, 3 vol. London 1889; Pliny, “Natyral history”, 10 vol, London 1947; P. Wisowa, “Real- Ecyclopedie der classichen Altertums-wissenschaften”, s.v. Epirus, Stuttgard 1894-1948; H. Treidler, “Epirus im Altertum”, Leipzig 1917; D. Mustilli, “Gli Iliri nell’Epiro” tek “Le terre albanesi redente II, Ciameria”, Roma 1941; Emanuele Polito “I Musachi di Berat”, “Storia e genealogia della famiglia Musachi, scritta da Giovanni Musachi Despota d’Epiro”, Italy 1996; Sami Frashėri, “Shqipėria, Ē’ka qėnė, Ē’ ėshtė, e ē’do tė bėhet”, Tiranė 1924; “Ilirėt dhe Iliria te autorėt antikė”, burime tė zgjedhura pėr historinė e Shqipėrisė, Vol I, Tiranė 1965; Edvin E. Jacques, “The Albanians, An Ethnic history from prehistoric times to the present”; Hasan Ceka, “Nė kėrkim tė historisė ilire”, kap. “Pėrputhje onomastike ilire-epiriote”, “Epiri nė kohė tė lashtė” , “Historia politike e Epirit” dhe nėn kap. “Kultura”; “Burime tė zgjedhura pėr historinė e Shqipėrisė”, Tiranė 1962; “Dokumente tė shek. XVI-XVII pėr historinė e Shqipėrisė”, Vol. I, Tiranė 1989; Vol. II, Tiranė 1989; Vol. III, Tiranė 1989; Vol. IV, Tiranė 1990; Arben Puto, “Pavarėsia shqiptare dhe diplomacia e fuqive tė mėdha”, 1912-1914; Pėllumb Xhufi “The ethnic situation in Epirus during the middle ages” tek “Studia Albanica”, nr. 1-2, Tiranė 1994; Dhimitėr S. Shuteriqi “Naim Frashėri”, Tiranė 1982; Dhimosten Budina, “Pėrkatėsia etnike ilire e fiseve epirote”, tek “Ilirėt dhe gjeneza e shqiptarėve”, Tiranė 1969; Edith Stickney, “Shqipėria Jugore ose Epiri i Veriut nė Ēėshtjet Europiane Ndėrkombėtare, 1912-1923”; Hasan Ceka, “Nė kėrkim tė historisė ilire”, Tiranė 1998; Aleksandėr Sipēeviq, “Interpretime albanologjike”, Shkup 1994; Kristo Frashėri, “Trojet e shqiptarėve nė shek. XV”, tek “Shqiptarėt dhe trojet e tyre”, Tiranė 1982, Tole Vasil S, “Mbi origjinėn iliro-epirote tė polifonisė”, tek “Folklori muzikor-polifonia shqiptare”, Tiranė 1999; Ceka Neritan, “ILIRĖT”  etj.

Eposi i kreshnikėve:

Cikėl kėngėsh legjendare i shoqėruar me lahutė me nė qendėr dy vėllezėrit Muji dhe Halili.
Enci. Eposi konstatohet tė kėndohet nė Malėsinė e Madhe, Rranzat, Postribė, Shllak e Dukagjin, Nikaj Mėrtur, Krasniqja e Gashi, Bytyēi, Berishė, Has si dhe nė Kosovė nė Rrafshin e Dukagjinit me qėndrat: Pejė, Gjakovė, Prizren, Rahovec, Deēan, Istog e Suharekė. Sipas Prof. Uēit: eposi i kreshnikėve pėrfaqėson njė kompleks poetik dhe etnokulturor. Koha e formimit tė tij lokalizohet tė jetė pėrpara dyndjes sllave nė Ballkan, pra parasllav dhe paraturk. Sipas Sinanit: oposi ka vulėn e pėrballimit tė dyndjes sllave. Pėrgjithėsisht skema e ndėrtimit tė vargjeve tė ciklit ėshtė e mbėshtetur nė vargjet 6, 8, 10, 14 dhe 16 rrokėshe mbėshtetur mbi shkallėt muzikore modale diatonike me ton gjysėm ton. Sipas Prof. Supan: eposi nuk ekziston pa muzikė. Pėr shumė studiues tė eposit tė kreshnikėve, vlera e tij krahasohet me eposin homerik, sagat e Skandinavisė, Kalevalėn, Nilinat ruse etj. Nga shumė studiues janė vėnė re ngjashmėritė e eposit tonė me poemat homerike. Ndėr ta pėrmendim Lambertz, Shmaus, Minna Skafte Jensen, etj. Eposi ėshtė kėnduar vetėm nė odat e miqve, kuvendet e burrave si dhe nė festa tė ndryshme, pa stimuj materialė pėr rapsodėt. Ndėr kėngėt e veēanta tė ciklit pėrmendim: Martesa e Mujit”, “Fuqia e Mujit”, “Orėt e Mujit”, “Vaji i Ajkunės”, “Martesa e Halilit”, “Muji e tri zanat e malit”, “Halili pret Pajo Harambashin”, “Orėt e Bjeshkės” etj.

Lit: Lambertz. M, “Die Volksepik der Albaner”, Halle 1958; “Kėngė popullore legjendare”, Tiranė 1965; “Epikė legjendare”, V, Tiranė 1966; “Kėngė kreshnike”, Prishtinė 1974; “Rapsodi kreshnike”, Tiranė 1983; Uēi Alfred, “Epika heroike dhe roli i saj nė folklorin shqiptar”, tek “Ēėshtje tė folklorit shqiptar”, Vol II, Tiranė 1986; Sinani Shaban, “Eposi shqiptar ka vulėn e pėrballimit tė dyndjes sllave”, tek “Perla”, 2-3/1999; Sinani Shaban, “Eposi  i kreshnikėve … ”, Tiranė 2000 etj.

E thyen:

Sinonim i fjalės prerėsi.
Enci. Zėri i dytė i kėngės iso-polifonike jugore. Me kėtė emėr e gjejmė tė pėrdorur nė Ballsh.